Vasario 5 d. (sekmadienį)
Šv. Agotos ATLAIDAI
7:30 9:00 10:30 12:00 18:00
Atlaidų svečias: Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras DARIUS TRIJONIS
Sekmadienį šv. Mišių metu bus laiminama duona ir vanduo.
Šv. Agotos istorija
Katanijos prokonsulas Kvintijanas, vos išvydęs Agotą, užsigeidė jos.. Tačiau dėl skaistaus Agotos gyvenimo būdo nepajėgęs jos suvylioti, įsiuto ir suorganizavo teismo procesą, kuriame Agota dalyvavo apsirengusi kaip vergė, kaip darydavo Dievui pasišventusiosios, nes anot jų, tikrasis kilmingumas — būti Kristaus vergais. Po dar vienos apklausos Agota buvo žiauriai kankinama. Tačiau atrodė, kad patiriamas žvėriškas žiaurumas tik dar labiau stiprino jos ryžtą. Galiausiai buvo liepta plėšyti jos kūną — žnyplėmis buvo nutrauktos jos krūtys. Tačiau naktį pasirodęs Šv. Petras užgydė jos žaizdas.
Praradęs viltį merginą nugalėti, galiausiai prokonsulas liepė sudeginti Agotą ant karštų anglių. 251 m. vasario 5 d. ji buvo sudeginta. Įvyko keistas dalykas — ėmus degti kūnui, nedegė jos dėvėtas veliumas. Kankinės mirtį lydėjo žemės drebėjimas. Dalis Pretorijaus sugriuvo, du žiaurūs Kvintijano patarėjai pakliuvo po griuvėsiais. Kataniečiai išsigando ir pasipriešino merginos egzekucijai. Prokonsulas liepė nuimti Agotą nuo žarijų, tačiau po poros valandų ji mirė.
Lygiai po metų, 252 m. vasario 5 d., stiprus Etnos ugnikalnio išsiveržimas grasino miestui. Daug krikščionių, taip pat ir nemažai pagonių miestiečių bėgo prie jos kapo, paėmė stebuklingą nesudegusį kankinės veliumą ir nunešė prie įkaitusios lavos, kuri liovėsi veržtis.
Nuo tada Agota laikoma Katanijos globėja ir saugotoja nuo ugnikalnių išsiveržimų, gaisrų, žaibų, žemės drebėjimų, stichinių nelaimių. Ji globoja Maltos riterių ordiną, su ugnimi susijusias profesijas (gaisrininkus, kaminkrėčius, krosnininkus), taip pat medicinos seseris ir sergančiuosius krūtinės ligomis, aukles, žindyves, varpų liejikus, juvelyrus.
Atlaidai ir kaip juos pelnyti
Atlaidai gaunami per Bažnyčią. Bažnyčia gali laikinąsias bausmes atleisti prie mūsų gerų darbų prijungdama dalį Jėzaus, Marijos bei šventųjų nuopelnų, nes Viešpats jai yra patikėjęs šių nuopelnų lobyną.
Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai, žiūrint, ar jie atleidžia tik dalį laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ją visą. Dalinius atlaidus galime pelnyti daug kartų per dieną, visuotinius – tik vieną kartą dienoje.
Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones.
Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu. Jei žinotume, kokios sunkios yra skaistyklos kančios, uoliau stengtumės naudotis teikiamomis atlaidų malonėmis. Pelnyti atlaidus mirusiems yra didžiulės vertės artimo meilės darbas, kuriuo galime jiems padėti. Iš skaistyklos išvaduotos vėlės taps uoliomis mūsų užtarėjomis danguje.
Daliniai ir visuotiniai atlaidai gaunami išpildžius nustatytas sąlygas. Sąlygas gauti atlaidams nustato Apaštalų Sostas, Apaštališkoji Penitenciarija – viena iš popiežiaus vardu vykdančių savo misiją Bažnyčioje kongregacijų. Dabartinės bendrosios atlaidų taisyklės nustatytos 1999 m. išleistame rinkinyje „Enchiridion indulgentiarum“
Sąlygos gauti atlaidus
Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomunikuotas, esantis be sunkios nuodėmės žmogus.
Bendros sąlygos atlaidams gauti:
– atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės (padaryti pasiryžimą jų nedaryti);
– turėti bent bendrą intenciją gauti atlaidus;
– nustatytu laiku bei sąlygomis pilnai ir tiksliai atlikti įsakytus darbus.
Papildomos sąlygos gauti visuotiniams atlaidams:
1. atlikti išpažintį (būti malonės būsenoje, t.y. be sunkios nuodėmės)
2. priimti sakramentinę šv. Komuniją
Priimti šv. Komuniją pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Vieną kartą priėmus šv. Komuniją gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai.
3. pasimelsti šv. Tėvo intencija (tai malda ne už popiežių, bet ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas)
Šio mėnesio šv. Tėvo intencija: kad parapijos, kuriose svarbiausia turi būti bendrystė – asmenų bendrystė, bažnytinė bendrystė – vis labiau taptų tikėjimo, brolybės ir priėmimo bendruomenėmis tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtųjų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai.
