Pralėkė dar vienos Lietuvos Jaunimo Dienos „Tiesa padarys jus laisvus“ Vilniuje. Iš viso 2017 LJD vyko net tris dienas, bet mes dalyvavome tik dviejose iš jų, nes pirmoji diena buvo skirta tik studentams ir baigusiems studijas. Pirmąją dieną kurioje dalyvavome (nors iš tiesų tai jau buvo antroji diena) vyko iškilmingas atidarymas „Siemens“ arenoje, vėliau visų laukė gausus būrys teminių užsiėmimų, o vakare „Siemens“ arenoje vyko LJD susitaikymo pamaldos, kurios buvo kaip niekad įspūdingos. Sekmadienį vyko smagi fiesta prie „Baltojo“ tilto, kurioje kiekvienas galėjo rasti tai ką nori veikti. Po jos visi pasipuošę savų parapijų atributika ir vėliavomis, ėjome link Katedros aikštės iškilmingoje eisenoje. Katedros aikštėje vyko visų LJD 2017 finalas. Ten Palaimintuoju buvo skelbiamas arkivysk. Teofilius Matulionis. Po iškilmingų šv. Mišių lotynų kalba dar pasibuvome Vilniuje, o po to visi pavargę ir laimingi važiavome namo į Panevėžį. Ne paslaptis, kad kiekvienos Lietuvos Jaunimo Dienos pasižymi savo išskirtinumu. Vienose sužavi „Lobio ieškojimas“, kitose dalyvių gausumas. O kuo šiais metais buvo ypatingos LJD dalinamės mes – tie, kurie ten buvome.
„Man labiausiai patiko palaimintojo Teofilijaus Matulionio beatifikacija Katedros aikštėje. Juk neeilinė diena. Mes buvome istorijos liudytojais. Iš Romos atvyko svarbus kardinolas, jis šv. Mišių metu įgaliotas popiežiaus Pranciškaus paskelbė Teofilių Matulionį palaimintuoju. Visos Mišios vyko Lotynų kalba“ – Ignas Dauknys
„Na, buvau pirmą kartą, tad labai nustebino, jog buvo be galo daug žmonių, kuriems tikrai rūpi ryšys su Dievu. Buvo begalinis Dievo šlovinimas, kur dauguma jaunų žmonių noriai prie to prisijungė.“ – Tautvydas Grybas
„Pasakyti kuo ypatingos – sudėtinga, nes nesu dalyvavusi jokiose kitose jaunimo dienose. Na, bet nežinau kodėl man labiausiai įstrigo Mišios. Tas susikaupimo metas, kai tu gali dalyvauti istoriniame įvykyje, o paskui po daug daug metų sakyti visiems: „aš ten buvau, kartu su visais skelbiau tikėjimą““ – Viktorija Kuodytė
„Nežinau net kaip tinkamai pradėti… Man tai buvo antros jaunimo dienos, tačiau kartu ir pirmos kaip savanorei, tad ypatingos viskuo: Galėjimu prisidėti prie dalyvių krepšelio paruošimo; Galėjimu prisidėti prie renginio atidarymo; Galėjimu pasitikti ir susipažinti su dalyviais; Galėjimu atiduoti visą save ir nesitikėti nieko daugiau. Būtent toks yra savanorio darbas. Anaip tol jis nebuvo lengvas, tačiau visą tai grįždavo žymiai stipresniais dalykais, pvz: malda, apkabinimu, bendryste ar tiesiog seno pažįstamo ištartu žodžiu. Labiausiai įsiminė momentas iš Pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos. Turėjome sudaryti gyvą savanorių tvoros grandinę, tam, jog nešant jo relikvijas visa medija (žurnalistai ir fotografai) palaikytų atitinkamą atstumą. Aišku, jie tuo labai nesidžiaugė, tačiau pakluso. Toliau galėjome stebėti kaip kariškiai, atrodo, labai rimti ir stiprūs, tačiau atėjus laikui, Palaimintojo sarkofagą nešė drebančiomis rankomis (kuris, beje, nuo mūsų savanorių buvo mažiau nei užpusės metro!). LJD paliko dar labai daug įspūdžių, tačiau šie išvardinti – man geriausi.“
„Į LJD važiavau pirmą kartą – ir tikrai ne paskutinį. Įspūdingas renginys, minios žmonių, įdomūs užsiėmimai, bendra malda ir dalyvavimas pal. T. Matulionio beatifikacijoje – visa tai paliko neišdildomą įspūdį“. – Kotryna Railaitė
„Aš pirmą kartą važiavau į šias Lietuvos jaunimo dienas. Labai jaudinausi ir nežinojau ko tikėtis… Bet viskas gerokai pranoko lūkesčius! Minia besišypsančių jaunų žmonių, begalinė bendrystė, didžiulis koncertas, pašėlusi fiesta nepaliko abejingų. Man šios LJD′17 suteikė neįkainojamą patirtį ir paliko neišdildomą įspūdį. Būtinai sugrįšiu ten vėl!” – Liepa Grubinskaitė