Mergelės Marijos mėnesį užbaigsime simboliškai ir iškilmingai.
Gegužės 31 d. vakaro šv. Mišiose 18:00 val. melsimės kartu su Krekenavos bazilikos rektoriumi kun. dr. Gediminu Jankūnu. Po vakaro šv. Mišių iš bažnyčios kviesime gegužinėms pamaldoms susirinkti prie Lurdo grotos esančios šventoriuje. Bus pašventinta ir piligrimams atidaryta vienintelė Lurdo grota Panevėžyje.
Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
Lurdo grotų tradicija Lietuvoje
Iš Prancūzijos Lurdo, kaip pirmavaizdžio, Lietuvoje perimtas lurdų (grotų) statymas bei šio pobūdžio pamaldumas.
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta 1898 m. Palangoje. Per visą XX a. lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Garsiausi Žemaitijoje – Palangos, Kretingos, Plungės lurdai. Tarp naujausių minimi Kaltinėnų, Nemakščių, Sedos lurdai. Žemaitijoje XX a. pradžioje lurdus statė vienuoliai, didikai, paprasti žmonės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos, bendruomeninės maldos ir giesmės.
Kiti žymesni lurdai:
- Ablinga. Pastatytas apie 1930–1933 m.; Marijos statula apie 1,6 m aukščio, sumūryta 1,5×3 m grota.
- Bijotai. Pastatytas Žemaičių krikšto 600-ajam jubiliejui, sunaudota 60 t akmenų ir 6 t cemento.
- Gardamas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Griškabūdis. Įrengtas iki 1933 m., nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.
- Inkakliai. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Kantaučiai. Akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula, pašventintas 1981 m.
- Kartena. Pastatytas ant Minijos kranto; lauko akmenų įstiklinta niša su 1,6 m aukščio Marijos statula.
- Kuršėnai. 6×5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis), statytas apie 1950 m.
- Nemunaitis. 10×15 m dydžio lurdas, viduje grotos įrengtas altorius.
- Pamūšis. Pastatytas apie 1940 m.
- Papilė. 2×3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.
- Pašilė. Pastatytas apie 1981 m., Marijos Lurdiškės statulos aukštis apie 1,2 m, lurdo dydis apie 4x3x4 m.
- Pienionys. Vienas iš seniausių Lietuvoje, pastatytas vietos dvare; ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m, statula apie 1,8 m aukščio.
- Plateliai. Įrengtas bažnyčioje.
- Plokščiai. Įrengtas apaugusiame šlaite, 15 m ilgio ir 7 m aukščio, prie šaltinio.
- Raseiniai. Įrengtas dominikonų bažnyčios šventoriuje.
- Skapiškis. Įrengtas bažnyčios šventoriuje, apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.
- Stakiai. Įrengtas bažnyčios šventoriuje.
- Sutkai. Prie senosios bažnyčios, apie 2×3 m, taisyklingos simetrinės formos.
- Šarkė. Pastatytas apie 1935 m.
- Švedriškė. 1991 m. pašventintas atnaujintas lurdas.
- Varniai. Pastatytas 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis.
Lurdų Lietuvoje yra apie 50, iš jų bent dviejų identiškų nėra. Plačiau ČIA
