Švč. Mergelės Marijos garbei,
Gegužinės pamaldos, mūsų bažnyčioje vyksta:
Kasdien po 18 val. vakaro Šv. Mišių
Marijos garbei amžių bėgyje buvo paskirta ne vien atskiros dienos-šventės, ne vien tik savaitės diena — šeštadienis, bet ir visas ištisas gegužės mėnuo.
Gegužinės pamaldos (mojava, mojus) – tradicinės pamaldos, vykstančios gegužės mėnesį, skirtos Šv. Mergelės Marijos pagerbimui. Jos pravedamos bažnyčiose, tikinčiųjų namuose, prie kryžių, koplytėlių.
Jau XII a. užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII a. jos atsiranda Italijoje. Gegužinės pamaldos ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII (apie 1805 m.) skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba Šv. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika Marija“. Jau tada nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi.
1853 m. pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje. Manoma, kad Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vyskupas Motiejus Valančius bičiuliavosi su Seinų prelatu, jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje „mojavos“ suskambėjo tik 1898 m.
Majų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Šią giesmę gieda tik Lenkijoje ir Lietuvoje.
Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548).
