Lietuvos vyskupų kreipimasis

Brangieji,

Per Kalėdas švenčiame nuostabų įvykį – Dievas tapo Žmogumi, kad apsčiai turėtume gyvenimą dovanojančios meilės, būtume pripildyti dangiškos ramybės ir džiaugsmo.

Dievas patiki save kaip silpną Kūdikį į žmogaus rankas. Kalėdų naktyje nuskamba džiugi angelų giesmė, skelbianti Dievo garbę. Kaip vėliau pasakys šv. Ireniejus, Dievo garbė yra gyvas žmogus…

Netrukus po Kalėdų angelas pažadins Juozapą ir pasakys: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13). Teko palikti tai, kas įprasta, ir leistis į tolimą kelionę, išgyventi įvairius jos nepatogumus ir pavojus. Visa tai dėl to, kad būtų išgelbėta Kūdikio gyvybė…

Šios Kalėdos pakviečia mus savitu būdu skelbti Dievo garbę – konkrečiai pasirūpinti žmogaus gyvybe. Nebūtinai pažįstamo, bet vis dėlto labai konkretaus, esančio šalia mūsų. Pasaulį varginanti pandemija šiuo metu ypač palietė mūsų kraštą. Girdime gydytojų pagalbos šauksmą dėl padėties, itin sparčiai prie galimybių kraštutinės ribos stumiančios mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Ši sistema nėra negyvas mechanizmas. Ją sudaro žmonės: gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi ligoniais. Pagaliau – patys ligoniai ir jų artimieji…

Šiomis dienomis ypač svarbi mūsų vienybė, solidarumas ir pagarba vieni kitiems. Atsižvelgdami į mus ištikusios situacijos rimtumą ir krašto valdžios paskelbtus apribojimus, nutarėme nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. sustabdyti viešas pamaldas bažnyčiose. Kaip jau buvo pavasarį, taip ir dabar raginame tikinčiuosius jungtis į šv. Mišias, transliuojamas per televiziją, radiją ar internetu.

Bažnyčios lieka atviros, kad tikintieji galėtų privačiai melstis, atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją susitarę su kunigu. Kunigai budės bažnyčiose ar klebonijose ir priims tikinčiuosius. Laidotuvių šv. Mišios ar kitų sakramentų šventimas vyks tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. 

Brangieji, suprantame, kad tai – labai nelengvas sprendimas. Vis dėlto jis neturi iš mūsų atimti Kalėdų džiaugsmo ir ramybės. Nors šiais metais Kalėdos yra išgyvenamos netikėtu būdu, tai mus vienija su Šventąja Šeima, kuri patyrė didelius išbandymus kelyje į Betliejų. Sunkumai neužtvėrė kelio džiaugsmui gimusiu pasaulio Išganytoju.

Popiežius Pranciškus š. m. gruodžio 8 d. visoje Bažnyčioje paskelbė Šv. Juozapo metus. Atsiliepdami į Šventojo Tėvo iniciatyvą, prisiminkime šį ištikimą mūsų globėją bei vėl atnaujinkime mūsų širdžių vienybę, kasdien 20 val. melsdamiesi malda: „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“ skambant bažnyčių varpams. 

Teužtaria mus Švč. Mergelė Marija – Dievo Gimdytoja, Ligonių Sveikata ir Krikščionių Pagalba!

Lietuvos vyskupai

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentarai įrašui Lietuvos vyskupų kreipimasis yra išjungti

Šv. Kalėdos 2020. Pamaldų tvarka ir laikas

*Atsižvelgiant į valstybės reikalavimus ir vyskupų nutarimus, viešosios pamaldos bažnyčioje nebevyks. Turimas Kvietimas į Šv. Kalėdų mišias negalioja*

Kalėdiniu laikotarpiu norėdami priimti Atgailos sakramentą (atlikti išpažinitį) mūsų bažnyčioje galite kunigo budėjimo metu:

Gruodžio 21 – 24 dienomis
10:00 – 11:00
17:00 – 18:00 

Šv. Kalėdų dienomis, bažnyčia atvira asmeninei maldai:

Gruodžio 25 d. 
10:00 – 18:00

Gruodžio 26 d.
12:00 – 18:00

Kadangi viešosios pamaldos nevyksta, tikinčiuosiu kviečiame dalyvauti nuotoliniu būdu. Šv. Mišios iš visos Lietuvos yra transliuojamos per televiziją, Marijos radiją ar internete.

Kalėdaičius galite įsigyti klebonijos raštinėje:
9:00-17:00 valandomis

Norintys paaukoti bažnyčios išlaikymui galite bankiniu pavedimu

Panevėžio šv. apašt. Petro ir Povilo parapija
Bankas Swedbank
A.s. LT287300010002382260

*Atsižvelgiant į valstybės reikalavimus ir vyskupų nutarimus, viešosios pamaldos nebevyks. Turimi Kvietimai-Bilietai nebegalioja*

Šv. Kalėdos 2020 

 

Gruodžio 24 d.  – Piemenėlių Šv. Mišios
Šv. Mišios  (įleidžiami tik turintys Bilietus-Kvietimus*):
20:00     21:30      23:00 

Gruodžio 25 d. – Šv. Kalėdos 
Šv. Mišios  (įleidžiami tik turintys Bilietus-Kvietimus*):
7:00     8:00     9:00     10:00     11:00      12:00    13:00     14:00     18:00 
 
Gruodžio 26 d. – Šv. Kalėdų II diena
9:00     10:30     12:00      18:00
 
Gruodžio 27 d. – Šventoji Šeima
Šv. Mišių metu laiminamos šeimos. Sutuoktiniai atnaujina santuokos priesaiką
Šv. Mišios: 7:30    9:00     10:30     12:00      18:00
 
Sausio 1 d.  –  Šv. Megelė Marija (Naujieji 2021 metai)
Šv. Mišios: 9:00    12:00      18:00
 
Sausio 6 d. – Trys Karaliai 
Šv. Mišios 7:30    8:00     12:00      18:0

Bilietai-Kvietimai

Siekiant užtikrinti saugų atstumą Šv. Mišių metu, į gruodžio 24-25 dienomis vyksiančias pamaldas bus įleidžiami tik tie asmenys kurie iš anksto pasirūpins Bilietu-Kvietimu pasirinktai valandai. Vienam asmeniui rekomenduojama apsilankyti tik 1-nose Šv. Mišiose gruodžio 24-25 dienomis. Kvietimų skaičius ribotas.

Bilietai-Kvietimai nemokmai  dalijami: bažnyčios zakristijoje ir klebonijos raštinėje
2020 gruodžio 13 – 24 dienomis
!!! SAUGOKIME SAVE IR KITUS !!!
  1. Bažnyčios lankytojai turėtų laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus
    vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), vengti liesti neplautomis rankomis veidą, akis, nosį, burną;
  2. Bažnyčioje lankytis negali:
    • asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys,
      pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Jei minėti simptomai pasireiškia rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu;
    • asmenys, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu;
  3. Bažnyčioje dezinfekuokite rankas prie įėjimo esančiu dezinfekciniu skysčiu. Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų bažnyčios lankytojų. Būtina dėvėti apsaugos priemones dengiančias burną ir nosį.
Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentarai įrašui Šv. Kalėdos 2020. Pamaldų tvarka ir laikas yra išjungti

Kalėdų belaukiant – Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas

Brangieji,

Šie metai mus visus ir pasaulį suvienijo netikėtu būdu. Pandemijos sukeltas egzistencinis nerimas neaplenkė nei vieno iš mūsų. Viruso grėsmė verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir trapumą, apie visuomenės solidarumo ir savitarpio pagalbos reikšmę. Negalime slėpti – asmeniškai kiekvienam tai sunkus laikas. Jaučiamės nesaugūs, persekioja nerimas dėl ateities, dažnas išgyvena bendrystės stoką. Tačiau, kaip žmonijos istorinė patirtis rodo, kiekvienoje krizėje slypi ir naujų galimybių atradimas. Iššūkiai ir išbandymai tarsi pabudina žmonių jėgas, protus ir kūrybiškumą naujai pažvelgti į mūsų tikrovę. Pastarieji metai tapo mokykla ir jauniems, ir vyresniems: atradome virtualaus mokymosi bei komunikacijos galimybių, patyrėme nuotolinį darbą, pravėrėme elektroninių parduotuvių duris, o svarbiausia – šis laikas tapo proga lavinti mūsų gebėjimą atjausti ir padėti vieni kitiems. Dar geriau suvokėme, kad esame viena žmonių šeima. Tikime, kad pasaulį šios pamokos teigiamai veiks ir įveikus pandemiją.

Artėja Kalėdų šventė. Pasaulis prisimena ir švenčia įvykį, nuo kurio skaičiuoja mūsų eros metus. Dangaus ir žemės Kūrėjas įžengia į laiko tėkmę gimdamas kūdikiu Betliejaus tvartelyje. Šio įvykio prasmę evangelistas Matas aprašo žodžiais: „Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą“ (Mt 4, 16). Čia autorius drąsiai apibūdina pasaulį iki Viešpaties aplankymo, kaip „tamsybėse tūnantį,“ o Jo užgimimą kaip „skaisčią šviesą“. Tai priminimas, kad žmogus atranda savo egzistencijos prasmę tik Dievo perspektyvoje: kai atpažįsta jį aplankiusį Kūrėją bei išgirsta jo skelbiamą žinią. O ji savitai mums kalba apie žmogaus gyvybės vertę. Kalėdos primena, kad užgimstantis pasauliui žmogus nešasi savyje Dievo atvaizdą. Ši mintis apie žmogaus gyvybės dieviškąją kilmę ypač atsiskleidžia Evangelijoje pagal Luką užrašytame angelo Gabrieliaus pokalbyje su Mergele Marija. Dievo pasiuntinys paaiškina Marijai joje beužsimegsiančios gyvybės slėpinį sakydamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas…“ (Lk 1, 35). Biblinių įvaizdžių turtinga kalba perteikia, kas yra žmogaus gyvybės šaltinis. Todėl krikščionybė besivadovaudama Viešpaties apreiškimu teigia besąlygišką žmogaus gyvybės vertę bei skelbia, kad kiekvienas asmuo yra vertas tokios pagarbos kaip ir jo autorius Dievas.

Žmogaus gyvybė kyla iš Dievo kūrybinės galios bendrystėje su žmogumi. Ji nėra absoliuti žmogaus nuosavybė. Todėl žmogaus gyvybės negalima negerbti ar atimti. Ši išvada kyla ir iš šiandienos medicinos mokslo įrodytos tiesos, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento ir nėra motinos kūno dalis. Nuo tada savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, skirtingas nuo savo motinos bei tėvo, ir jam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Juk ir logika mums sako: kas iš pradžių nėra žmogus ir vėliau negalėtų toks tapti. Tad negimusio kūdikio gyvybės nutraukimas, embrionų naikinimas mokslinių tyrimų ar dirbtinio apvaisinimo metu, eutanazija yra nepriimtini (plg. Evangelium vitae, 81). Bažnyčia atjaučia moteris ir šeimas, kuriose nepavyko išsaugoti gyvybės, ir dovanoja joms savo gailestingumo tarnystę. Drauge skatina visomis išgalėmis stengtis padėti moterims ir šeimoms krizinio nėštumo metu, toms šeimoms, kurios susiduria su nepagydoma artimųjų liga. Kalėdų žinia mus kviečia ne tik švęsti Viešpaties užgimimą, bet ir pasiryžti besąlygiškai gerbti žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Visuomenė tampa nesaugi, jeigu to negarantuoja.

Džiaugsmingame Kalėdų įvykio apraše nuskamba ir slėpiningas žodis. Pranašas Simeonas, paėmęs į rankas kūdikį Jėzų, kurį paaukoti į Jeruzalės šventyklą atnešė Juozapas ir Marija, ištaria: „Jis bus prieštaravimo ženklas“ (Lk 2, 34). Šventoji Šeima netrukus patyrė šių žodžių prasmę priverstinai bėgdama į Egiptą, kai to meto valdžios pareigūnas Erodas, bijodamas šalia savęs kito galimo autoriteto, įsakė Betliejuje ir jo apylinkėse išžudyti visus dvejų metų ir jaunesnius berniukus (Mt 2, 13–18). Šie pranašo žodžiai išsipildė ir pirmųjų amžių krikščionių kankinystėje, kai Romos imperatorius vertė juos išsižadėti tikėjimo į Jėzų. Viešas krikščionių tikėjimo išpažinimas tapo „prieštaravimo ženklu“ ir XX a. totalitariniams režimams, ir šiandienos pasaulyje pasitaikančiam fundamentalizmui, kuris šiurkščiai pažeidžia tikėjimo arba sąžinės laisvės principą. Demokratinė visuomenė yra pagrįsta pagarba kito žmogaus orumui, įsitikinimų laisvei bei prigimtinėms teisėms. Dėl tokios laisvės galimybės krikščionių kankiniai praliejo savo kraują. Bet kokia visuomenės poliarizacija susipriešinant dėl skirtingų įsitikinimų turi būti įveikiama pagarba sąžinės laisvei. Demokratija yra stipri tiek, kiek leidžiama viešojoje erdvėje varžytis visokioms, dažnai skirtingoms, net priešiškoms nuomonėms, neturint neigiamo išankstinio nusistatymo. Todėl šiandien vis labiau tampa svarbi informacinė etika. Ji kaip ir medicinos etika turi laiduoti prigimtinių žmogaus teisių apsaugą ginant gyvybę ir skelbiant tiesą.

Kalėdų istorijos dramoje Juozapas ir Marija išgelbsti kūdikį Jėzų, nes pasitiki tikėjimo ir sąžinės balsu, kuris kalbėjo jų širdyse. Jų šeimos pavyzdys liudija, kad ištikimybė Dievui ir vienas kitam gelbėja juos pačius ir išsaugo naują gyvybę. Visuomenėje ypatingos apsaugos reikia vyro ir moters santuokai, nes ji yra naujos žmonių kartos lopšys. Vakarų pasaulį, o ir mūsų tėvynę, ištikus „demografinei žiemai“ šis principas tampa gyvybiškai svarbus. Juozapo ir Marijos sužadėtuvių įsipareigojimo rimtumas yra pavyzdys, kaip svarbu rengtis šeimos gyvenimui ir kokia reikšminga yra jį lydinti meilės bei ištikimybės priesaika. Tik tokia aplinka yra saugi sutuoktiniams ir į jų šeimą ateinančiam žmogui. Šeima yra artimiausia pagalba ir gimstantiems kūdikiams, ir augantiems vaikams, ir brandos sulaukusiems jos nariams, kuriems ypač svarbi artimųjų parama. Jokia visuomenės ar valdžios institucija nepakeis šeimos narių. Todėl galima tarti, kad visuomenė ir valstybė yra stipri tiek, kiek ji saugo, gina ir puoselėja šeimos teises. 

Bažnyčia kviečia visuomenę ir valstybę pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrina ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų. Šeima nėra tik socialinis ar teisinis konstruktas, kurio apibrėžimas priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima taip pat nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš anksto žmoguje sąlygoto lyčių papildomumo. Skirtingų lyčių papildomumas – esminė šeimos atsiradimo sąlyga, todėl šeimą išskiria iš visų kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau tai ne tik santuokos sudarymo sąlyga, tai prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga. Įvairių kitų bendro gyvenimo formų prilyginimas šeimai, ignoruojant prigimtinį lyčių papildomumą, neišvengiamai paneigia natūralų šeimos pobūdį bei trina ją kaip konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą. Suprantama, kad įstatymų leidėjai ieško tinkamos kitų bendro gyvenimo formų teisinės apsaugos. Tačiau tai negali būti daroma keičiant šeimos ar santuokos sampratas. Jei bet kuri bendro gyvenimo forma gali būti šeima, tada pati šeimos samprata išnyksta. Įstatymų leidėjas turi gerbti žmogaus prigimtyje atpažįstamą tvarką ir ieškoti naujo būdo, kaip įstatymiškai pagrįsti bei teisiškai apsaugoti įvairias kitas gyvenimo kartu formas. 

Evangelistas Lukas Kalėdų įvykio džiaugsmą perteikia Viešpaties angelo padrąsinimu „Nebijokite!“ ir dangaus kareivijos giesme: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2, 10–14). Šie vilties kupini šūksniai skelbia, kad Dievas žmogų myli ir nori dovanoti žemei ramybę. Tačiau čia savaip priminta, jog ši ramybė yra susijusi su dangaus ir žemės Kūrėjui teikiama pagarba. O ši pagarba reiškiama, kai besąlygiškai gerbiamas jo kūrinys – žmogus ir pasaulis. Kito žmogaus diskriminacija, neapykanta ar tuo labiau naikinimas yra sukilimas prieš Kūrėją ir jo mums paliktą būties gramatiką. Ši atidos Kūrėjui pamoka vėliau Luko evangelijoje nuskamba ir dvylikamečio Jėzaus žodžiuose: „… man reikia būti savo Tėvo reikaluose“ (Lk 2, 4).

Popiežius Pranciškus neseniai pasirodžiusioje enciklikoje Fratelli tutti (2020 m.) primena, kokie svarbūs šiuolaikiniam pasauliui bendrystės ir brolystės tarp žmonių saitai, kylantys iš pagarbos žmogui. Pasak popiežiaus, kai žmogaus orumas yra gerbiamas, o jo teisės pripažįstamos ir garantuojamos, tuomet klesti ir kūrybiškumas bei iniciatyvumas, o žmogaus asmenybė gali įgyvendinti įvairias savo iniciatyvas dėl bendrojo gėrio (plg. Fratelli tutti, 22). Tad bendrojo gėrio pagrindas yra pagarba objektyvioms moralinėms tiesoms. Nors tolerancija paprastai išreiškia pagarbą kitam žmogui, po jos priedanga vis dėlto gali slėptis reliatyvizmas, kuris moralinių tiesų aiškinimą palieka turintiems valdžią, o ne objektyvios tiesos autoritetui (plg. Fratelli tutti, 206). Universalūs moraliniai principai, išdėstyti Dešimties Dievo įsakymų teisyne, turi būti susikalbėjimo, pagarbos vieni kitiems ir ramybės visuomenėje pamatas. Tačiau šių tiesų aiškinimas be pagarbos Kūrėjui ir jo įdiegtai prigimtinei tvarkai praranda atskaitos tašką. Amerikos demokratijos tėvai šias tiesas vadino „savaime suprantamomis“, o patį laisvos visuomenės projektą be moralinės tvarkos viršenybės – neįmanomu. Prigimtinės tvarkos ignoravimas buvo socializmo eksperimento įkurti „bendrystę“ žlugimo priežastis. Visuomenės klesti ir ramybė ateina, kai pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir išpažįstamas jų autorius Dievas. Ši pagarba gelbėja visuomenę nuo totalitarizmo grėsmės. Pagarbos Kūrėjui ir jo sukurtajam asmeniui – žmogui kultūra yra veiksmingiausia motyvacija pagelbėti vargšams, gerbti emigrantus ir pabėgėlius, mažinti socialinę atskirtį bei kurti žmogiškesnę visuomenę.

Šiandienos pasaulis, ypač ištikus globalinei pandemijai, laiko tarpusavio pagalbos egzaminą. Ištikę sunkumai, socialinė atskirtis ir susipriešinimai turi būti įveikiami tiesiant tiltus tarp skirtingų socialinių grupių, gerbiant skirtingai mąstančius, ieškant būdų, kad kiekvienas žmogus, o ypač silpniausi atrastų savo vietą visuomenėje bei prisidėtų prie valstybės stiprinimo. Čia labai svarbi yra pagalbos, dosnios širdies, atidos kitam žmogui kultūra. Prie jos kūrimo prisideda tie, kurie gerbia kitų įsitikinimus, įsiklauso vieni į kitų argumentus, gerbia teisę pasakyti savo nuomonę. Bažnyčia siūlo savo pagalbą stiprindama piliečių moralinius gebėjimus per pagarbą Dievui ir kitam žmogui bei kviečia dosniai prisidėti kuriant pilietinę visuomenę. Ji jaučia pareigą ir atsakomybę tarti žodį svarbiais moraliniais klausimais ir viliasi, kad tokiu būdu tvirtina demokratinės visuomenės pagrindus bei prisideda prie meilės civilizacijos kūrimo. Ji tiki, kad toliau tęsia žmonijos istorijoje Kalėdų įvykio įkūnijimą šiandienos žmonių širdyse ir kultūroje. Ji meldžia, kad Dievas, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16), ir toliau globotų šiandienos žmones, dovanodamas jiems drąsą kurti bendrystę, neblėstančią viltį gyventi ir džiaugsmą tarnauti vieni kitiems. 


Su artėjančiomis šv. Kalėdomis!

Lietuvos vyskupai

2020 m. gruodžio 8 d. 
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė

Paskelbta temoje Naudinga 1, Parapijos naujienos | Komentarai įrašui Kalėdų belaukiant – Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas yra išjungti

Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo iškilmė


2020 gruodžio 8 d.

Šv. Mišios mūsų bažnyčioje

7:30   8:00   12:00   18:00

2020 Gruodžio 8 d.
Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo iškilmė

Dievo pasiuntinys arkangelas Gabrielius, apsireiškęs Švč. Mergelei Marijai ir sveikindamas ją, pasakė, kad ji yra pilna Dievo malonės. Bažnyčia seniai laikėsi tradicijos, jog dėl numatyto Dievo Sūnaus gimimo ir Jo išganymą teikiančios mirties, specialia Dievo privilegija Marija jau pačiame pradėjimo momente buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės. 1854 m. gruodžio 8 d. bule Ineffabilis Deus popiežius Pijus IX iškilmingai paskelbė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą (DS 2803). Ketveriems metams praėjus, Lurde apsireiškusi Marija, paklausta Bernadetos, koks jos vardas, atsakė: „Aš – Nekaltasis Prasidėjimas.“

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentarai įrašui Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo iškilmė yra išjungti

Svečiuose Šiaulių vysk. Eugenijus Bartulis

Š.m. lapkričio 29 d. (sekmadienį) 18.00 val.

Panevėžio šv. apašt. PETRO IR POVILO bažnyčioje
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis aukos šv. Mišias, po kurių įvyks 2021 m. kalendoriaus MARIJA, GLOBOK EUROPĄ pristatymas

Popiežiaus Pranciškaus paraginti kasdien skaityti ir gyventi Dievo žodžiu, taip pat kviečiame įsigyti nuotraukomis iš šv. Žemės iliustruotą penkių knygų rinkinį “Evangelija kasdien”.

Visus maloniai kviečiame dalyvauti

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentarai įrašui Svečiuose Šiaulių vysk. Eugenijus Bartulis yra išjungti