2022.09.24 (šeštadienį) po vakaro šv. Mišių mūsų bažnyčioje vyks koncertas
BRONIAUS KUTAVIČIAUS KŪRYBA
PO 20 METŲ VĖL SKAMBĖS AUTORIAUS GIMTAJAME KRAŠTE
Šiemet minime vieno ryškiausių lietuvių muzikos kūrėjų Broniaus Kutavičiaus 90-ąsias gimimo metines. Panevėžio priemiestyje Molainių kaime gimusio kompozitoriaus kūrybos reikšmė nacionalinės kultūros kontekste vertinama vienoje gretoje su M. K. Čiurlionio kūrybiniu palikimu.
Prisimindami prieš metus mus palikusį kompozitorių, kviečiame į išskirtinį B. Kutavičiaus kūrybos koncertą. Jame skambės kompozitoriaus chorinė muzika bei kultiniais tapę kūriniai –
styginių kvartetas Nr. 2 „Anno cum tettigonia“ ir oratorija „Iš jotvingių akmens“ chorui bei netradiciniams ir liaudies instrumentams.
ATLIKĖJAI:
Styginių kvartetas „Mettis“ (Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, Karolis Rudokas, Rokas Vaitkevičius)
Kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis)
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas R. Gražinis, koncertmeisterė Gitana Trimirkaitė)
Koncertą veda muzikologė Jūratė Katinaitė.
Kviečiame išgyventi taurią emocinę patirtį B. Kutavičiaus kūryboje!
Nacionalinės premijos laureatas Bronius Kutavičius tapo emblemine lietuviškos muzikos figūra. Kompozitorius vertinamas ne tik kaip autentišką braižą turintis autorius, bet ir kaip Lietuvos muzikinės kultūros atgimimo ir tautinio sąmoningumo šauklys.
Pasak muzikologės Vitos Gruodytės, „Bronius Kutavičius ne tik pasiūlė ir įteisino naują santykį su savąja liaudies muzikos tradicija, bet ir, sakytume, apibrėžė magišką ratą apie lietuvių šiuolaikinę muziką. Jo dėka pastaroji atsiribojo ir nuo priklausomybės sovietinei ideologijai, ir nuo tradiciškai lietuviškoje muzikinėje kalboje įsitvirtinusių rusiškos bei vokiškos mokyklų įtakų. Šioje saugioje simbolinėje ir stilistiškai šiuolaikinėje erdvėje gimusi Kutavičiaus muzika davė impulsą visoms po jo ėjusios kompozitorių kartos muzikinėms iniciatyvoms.“
„Menininkas turi įsiklausyti į savo sielos balsą, savo vidinę žmogiškąją patirtį, pajusti saitus su savo tautos ir visos žmonijos kultūrinę patirtimi, kartu ir nūdienos pulsu, tada nekils dirbtinė priemonių problema […] Manau, kad braižas ir kūrybos maniera yra labiau nujaučiamas, negu suformuluojamas, aiškiai nusakomas dalykas. Rašymo taisyklių suma yra kūrybos mirtis.“ (B. Kutavičius).
„Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) styginių kvartetui – racionaliai, meistriškai sukomponuotas kūrinys, pagrįstas savita, senovinių lietuvių pučiamųjų instrumentų skudučių garsaeilį primenančia derme bei labai nuoseklia muzikinės medžiagos kaita. Žiogas japonų mitologijoje – metų simbolis, todėl metų tėkmė kūrinyje matuojama labai preciziškai: jį sudaro 365 taktai, kas 7 taktus nežymiai pakinta ritmo modelis, 12 kartų pasigirsta fonogramoje įrašyti varpo dūžiai.
Oratorija „Iš jotvingių akmens“ chorui, netradiciniams ir liaudies instrumentams (akmenys, buteliai, skudučiai, lumzdelis, šiaudo birbynė, kanklės, smuikas, armonika). Ji prasideda mušant ritmą tikrais akmenimis – tarsi kviečiant jotvingių dvasios jėgą. Šiame kūrinyje B. Kutavičius pažadino tik žodžių nuotrupomis gyvos tautos prisiminimą, kartu atskleisdamas kultūros kilimą: nuo elementarių jos pavidalų iki totalaus šedevro – liaudies dainos, kurioje, tartum rasos laše, spindi tos kultūros skaistus ir gyvybingas grožis. Pirmoje dalyje panaudoti 3 jotvingiams priskiriami sakiniai, antroje – liaudies daina “Pūtė vėjas ąžuoluosnan”. Iškilusi iš garsų bei kalbos ji išsiskleidžia kaip tobulo dvasingumo žiedas.
Organizatorius – viešoji įstaiga „Aidija“.
Partneriai – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla,
Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai,
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
Lietuvos muzikos informacijos centras.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė.
