Tituliniai atlaidai – šv. apaštalai Petras ir Paulius

2022.06.26 (sekmadienis)
Tituliniai bažnyčios atlaidai
Šv. apaštalai Petras ir Paulius

Šv. Mišios: 7:30   9:00   10:30   12:00   18:00

Atlaidų svečias: Algirdas Akelaitis.
Po 12 val. šv. mišių iškilminga procesija ir šventinė agapė

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentavimas išjungtas įraše Tituliniai atlaidai – šv. apaštalai Petras ir Paulius

Nesuskambėjęs pragaras – knygos aptarimas

Advento rekolekcijų metu kun. Mozė Mitkevičius parapijiečiams pristatė savo knygą „Nesuskambėjęs pragaras“. 

Liepos 3 d. jis grįžta vėl susitikti su parapijiečiais. Šį kartą aptarti kaip sekėsi ją skaityti, atsakyti į rūpimus klausimus, pabendrauti plačiau apie knygą, pslames ir skaitymą.

Laukiami visi susitikimui liepos 3 d. 16 val. parapijos namuose. 

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentavimas išjungtas įraše Nesuskambėjęs pragaras – knygos aptarimas

Birželinės pamaldos

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį minima Švč. Jėzaus Širdies iškilmė, taip pat kasdien atliekamos šiam tikslui skirtos pamaldos.

Pamaldas atliekamos po Šv. Mišių. Giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255), kalbamas Žmonijos pasiaukojimo aktas (LM, 258), pabaigoje giedama „Iš šios žemelės“ (LM, 588) ar kuri kita panašaus turinio giesmė.

Paskelbta temoje Parapijos naujienos | Komentavimas išjungtas įraše Birželinės pamaldos

Lurdo grotos pašventinimas

Mergelės Marijos mėnesį užbaigsime simboliškai ir iškilmingai.

Gegužės 31 d. vakaro šv. Mišiose 18:00 val. melsimės kartu su Krekenavos bazilikos rektoriumi kun. dr. Gediminu Jankūnu. Po vakaro šv. Mišių iš bažnyčios kviesime gegužinėms pamaldoms susirinkti prie Lurdo grotos esančios šventoriuje. Bus pašventinta ir piligrimams atidaryta vienintelė Lurdo grota Panevėžyje. 

Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą žy­mi gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­det­te sta­tu­los. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, pa­na­šių gro­tų at­si­ra­do ir ki­to­se ka­ta­li­kiš­ko­se ša­ly­se, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.

Lurdo grotų tradicija Lietuvoje

Iš Prancūzijos Lurdo, kaip pirmavaizdžio, Lietuvoje perimtas lurdų (grotų) statymas bei šio pobūdžio pamaldumas.

Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta 1898 m. Palangoje. Per visą XX a. lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Gar­siau­si Že­mai­ti­jo­je – Pa­lan­gos, Kre­tin­gos, Plungės lur­dai. Tarp nau­jau­sių mi­ni­mi Kal­ti­nė­nų, Ne­makš­čių, Se­dos lurdai. Že­mai­ti­jo­je XX a. pra­džio­je lur­dus sta­tė vie­nuo­liai, di­di­kai, pa­pras­ti žmo­nės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos, bendruomeninės maldos ir giesmės.

Kiti žymesni lurdai:

  • Ablinga. Pastatytas apie 1930–1933 m.; Marijos statula apie 1,6 m aukščio, sumūryta 1,5×3 m grota.
  • Bijotai. Pastatytas Že­mai­čių krikš­to 600-ajam ju­bi­lie­jui, sunaudota 60 t ak­me­nų ir 6 t ce­men­to.
  • Gardamas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
  • Griškabūdis. Įrengtas iki 1933 m., nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.
  • Inkakliai. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
  • Kantaučiai. Akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula, pašventintas 1981 m.
  • Kartena. Pastatytas ant Minijos kranto; lauko akmenų įstiklinta niša su 1,6 m aukščio Marijos statula.
  • Kuršėnai. 6×5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis), statytas apie 1950 m.
  • Nemunaitis. 10×15 m dydžio lurdas, viduje grotos įrengtas altorius.
  • Pamūšis. Pastatytas apie 1940 m.
  • Papilė. 2×3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.
  • Pašilė. Pastatytas apie 1981 m., Marijos Lurdiškės statulos aukštis apie 1,2 m, lurdo dydis apie 4x3x4 m.
  • Pienionys. Vienas iš seniausių Lietuvoje, pastatytas vietos dvare; ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m, statula apie 1,8 m aukščio.
  • Plateliai. Įrengtas bažnyčioje.
  • Plokščiai. Įrengtas apaugusiame šlaite, 15 m ilgio ir 7 m aukščio, prie šaltinio.
  • Raseiniai. Įrengtas dominikonų bažnyčios šventoriuje.
  • Skapiškis. Įrengtas bažnyčios šventoriuje, apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.
  • Stakiai. Įrengtas bažnyčios šventoriuje.
  • Sutkai. Prie senosios bažnyčios, apie 2×3 m, taisyklingos simetrinės formos.
  • Šarkė. Pastatytas apie 1935 m.
  • Švedriškė. 1991 m. pašventintas atnaujintas lurdas.
  • Varniai. Pastatytas 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis.

Lurdų Lietuvoje yra apie 50, iš jų bent dviejų identiškų nėra. Plačiau ČIA

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentavimas išjungtas įraše Lurdo grotos pašventinimas

Gegužinės pamaldos

Gegužinės pamaldos

Švč. Mergelės Marijos garbei,
Gegužinės pamaldos, mūsų bažnyčioje vyksta:
Kasdien po 18 valvakaro  Šv. Mišių

Marijos garbei amžių bėgyje buvo paskirta ne vien atskiros dienos-šventės, ne vien tik savaitės diena — šeštadienis, bet ir visas ištisas gegužės mėnuo.

Gegužinės pamaldos (mojava, mojus) – tradicinės pamaldos, vykstančios gegužės mėnesį, skirtos Šv. Mergelės Marijos pagerbimui. Jos pravedamos bažnyčiose, tikinčiųjų namuose, prie kryžių, koplytėlių. 

Jau XII a. užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII a. jos atsiranda Italijoje. Gegužinės pamaldos ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII (apie 1805 m.) skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba Šv. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika Marija“. Jau tada nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 
 
1853 m. pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje. Manoma, kad Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vyskupas Motiejus Valančius bičiuliavosi su Seinų prelatu, jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje „mojavos“ suskambėjo tik 1898 m.
 
Majų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Šią giesmę gieda tik Lenkijoje ir Lietuvoje.
 
Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548)
Paskelbta temoje Uncategorized | Komentavimas išjungtas įraše Gegužinės pamaldos