Krikštas

Krikštas – naujo gyvenimo dovana

Krikšto sakramente Dievas atsigręžia į mane, dovanodamas savo besąlygišką meilę. Jis man patvirtina: esi mano mylima dukra, mano mylimas sūnus! Kad ir kas nutiktų, būsiu su tavimi. Dievas suteikia dieviško orumo, kurio iš manęs niekas nebegali atimti ir kuris pagrindžia visą tolesnį mano gyvenimą. Krikšto vanduo leidžia tai pajusti fiziškai.

 Kodėl turėčiau krikštyti savo vaiką arba pats krikštytis?

  • Susietas su Jėzumi Kristumi
    Krikštu mano gyvenimas susiejamas su Jėzumi Kristumi. Tai vaizdžiai parodo patepimas krikšto aliejumi (krizma), balti krikšto rūbai ir deganti krikšto žvakė. Jėzus nuolat vedė žmones į gyvenimą, teikė jiems orumą ir viltį. Prisikeldamas iš numirusiųjų, jis pats įveikė mirtį. Jis ir mane veda į gyvenimą, dovanoja man gyvenimą, įveikiantį mirtį! Užmezgus bendrystę su Jėzumi, gyvenimas įgyja prasmę!
  • Naujas gyvenimas
    Krikštu man padovanojamas naujas gyvenimas. Esu įtraukiamas į santykį su Dievu, kuris jį kuria. Pakrikštytam vaikui reikia žmonių, galinčių papasakoti apie Dievą, padedančių jam rasti kelią link jo. Pirmiausia tai yra tėvai! Religiniu auklėjimu jūs suteikiate vaikui gyvenimo prasmę, išugdote tvirtą jo dvasinę laikyseną.
  • Priimtas į bendriją
    Krikštu esu priimamas į Bažnyčios bendriją, į bendriją visų tų, kurie tiki į Jėzų Kristų.

Ką daryti norint krikštyti vaiką?

Kreipkitės telefonu arba nueikite į savo parapijos raštinę. Paprastai vaikas krikštijamas ten, kur gyvena jo tėvas ir/ar mama. Pirmiausia kunigas pakvies pasikalbėti. Jis atsakys į iškilusius klausimus ir padės tinkamai pasirengti krikštui.

Kokių dokumentų reikia norint užsiregistruoti krikštui?

Krikšto registracijai reikia turėti Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą Gimimo liudijimą. Registruojant krikštą greta tėvų asmens duomenų į metrikų knygą bus įrašomi ir krikštatėvių asmens duomenys.

Ko prireiks krikštui?

  • Krikštui atsineškite žvakę. Būtų gražu, jei kas nors iš šeimos ar draugų galėtų tą žvakę papuošti, pvz., krikštijamojo vardu ir krikšto data. Krikšto žvakė yra „gyvenimo žvakė“, kurią galima uždegti per gimtadienius, vardadienius ar minint krikšto dieną. Būtų prasminga ją turėti ir per Pirmąją Komuniją bei priimant Sutvirtinimo sakramentą.
  • Krikšto ceremonijai turėkite ir krikšto rūbelį. Juo apvilksite vaiką jau po krikšto.

Kaip krikštijama?

Krikšto ceremonija prasideda dar prieš įeinant į bažnyčią. Tėvams ir krikštatėviams išsakius pasirengimą vaiką auklėti krikščioniškai, jis pažymimas kryžiaus ženklu ir patepamas katechumenų aliejumi – taip pasveikinamas Bažnyčios bendrijoje.
Krikšto apeigos vyksta po Žodžio liturgijos. Pašventinus vandenį, tėvai ir krikštatėviai išsižada bet kokio blogio ir išpažįsta savo tikėjimą į Triasmenį Dievą. Šiuo tikėjimu vaikas ir gauna krikštą. Dvasininkas krikštija vaiką „vardan Dievo – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“, tris kartus ant jo galvos užpildamas vandens. Po to krikštijamasis patepamas šventuoju krizmos aliejumi, jam užvelkami balti krikšto rūbai ir duodama deganti krikšto žvakė, kurios šviesa primena ryšį su Jėzumi Kristumi bei naujojo gyvenimo dovaną.

Ko laukiama iš krikštatėvių?

Žmogui, norinčiam tapti krikščioniu, reikalingas kitas žmogus, kuris paimtų už rankos ir lydėtų tikėjimo keliu. Pirmiausia tokie palydovai yra tėvai. Tačiau tikėjimo ir gyvenimo kelyje svarbi ir krikštatėvio bei krikštamotės parama. Jis/ji turi paremti vaiką, sustiprinti tikėjimą, įvesti jį į Bažnyčios gyvenimą. Norintiems prisiimti krikštatėvių pareigas keliamos tam tikros sąlygos. Reikia:

  • būti kataliku;
  • būti mažiausiai 16 metų amžius;
  • būti priėmusiam Krikšto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus;
  • dalyvauti Bažnyčios gyvenime, sekmadieniais švęsti šv. Mišias;
  • gyventi krikščionišką gyvenimą, suderinamą su prisiimamomis pareigomis.

Krikštatėviai negali būti krikštijamojo tėvai. Krikštytas, bet Katalikų Bažnyčiai nepriklausantis asmuo, gali tapti krikšto liudytoju tik drauge su krikštatėviu kataliku.

Ką turėtų daryti krikštytis norintis suaugęs žmogus?

  • Kreipkitės tiesiai į savo parapijos kunigą!
  • Suaugusieji krikštui paprastai rengiasi ilgesnį laiką, vadinamą katechumenatu. Tuo metu nuodugniau susipažįstama su krikščionių tikėjimu, šv. Mišių liturgija ir krikščioniškų liturginių metų šventėmis. Kaip konkrečiai vyksta katechumenatas, galėsite aptarti su klebonu.
  • Pasirengus krikštui, klebonas rašo prašymą vyskupui, kuris yra atsakingas už suaugusiojo priėmimą į Bažnyčią, prašydamas leisti asmenį pakrikštyti.
  • Jei tik įmanoma, paprastai suaugusieji krikštijami Velyknaktį. Tose pačiose Mišiose jie priima Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą.

Paruošta naudojantis Panevėžio Vyskupijos puslapyje pateikta informacija